- gražėti
- gražė́ti vksm. Miẽstas gražė́ja.
.
.
gražėti — gražėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis gražiam, eiti gražyn: Mūsų dienos kaskart gražėja E.Miež. Lietuvos sostinė kasdien gražėja sp. Diena ėmė gražėti rš. 2. refl. žr. grožėti 4 (refl.): Rytoj tik savo gražumu gražėsiuos rš. gražėti; atsigražėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiburškuliuoti — Zp apskresti, apsivelti nešvarumais: Ir apipušai tie apsiburškuliãvo Pc. Jau kai pas daktarą apsiburškuliãvę važiuoja, tai nė gražėti negražu Pc. burškuliuoti; apsiburškuliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsigražėti — žr. atsigrožėti: Negaliu atsigražėti savo aštuonianyčiu sijonu, kaip jis gražus Grž. gražėti; atsigražėti; išgražėti; nugražėti; pagražėti; sugražėti … Dictionary of the Lithuanian Language
dailėti — dailėti, ėja, ėjo intr. Š; M gražėti: ^ Tūkstantelis išdulkės, o patelė nedailės Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
gražėjimas — sm. (1) → gražėti 1 : Nebėr ko kalbėt apie gražėjimą – nebe tie metai Dbk. O žmogus gali rūpinties savo vidaus gerėjimu, gražėjimu, aiškėjimu Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
išgražėti — intr. po truputį darytis vis gražesniam: Išgražėjo žilasis mūsų Kaunas A.Vien. Tu kad išjaunėjai, kad išgražėjai! Rm. Išgražėjo orai Ėr. gražėti; atsigražėti; išgražėti; nugražėti; pagražėti; sugražėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugražėti — intr. nusišviesti, pasidaryti gražiam: Dabar taip nugražėjo iš po lytaus Užv. Pas mus nesnigo, dangus buvo nugražėjęs Užv. gražėti; atsigražėti; išgražėti; nugražėti; pagražėti; sugražėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pagražėti — intr. 1. pasidaryti kiek gražesniam: Merga gražėte pagražėjo J. Sodybos pagražėjo jaunais medeliais rš. 2. pradėti patikti; patikti: Jam pagražėjo daina J. Tai ma[n] pagerėjo, tai ma[n] pagražėjo šis jaunasis bernužėlis, bernelio tėviškėlė JD56.… … Dictionary of the Lithuanian Language
puikėti — puikėti, ėja, ėjo intr. 1. DŽ gražėti. 2. būti puikiam, išdidžiam: Tartum nėra kam puikėt, o, matai, vis tiek pučias Sb. puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
skaistėti — skaistėti, ėja (skaista N, [K]), ėjo intr. Š, NdŽ; Rtr, I, L 1. būti ryškiam, skaisčiam: O po mudvies žirgų kojoms bijūnai skaistėjo N393, KlvD293. 2. BŽ505 rausti, gražėti (apie veidą): Gynant ligonies veidas skaistė[ja], t. y. daros aiškiai… … Dictionary of the Lithuanian Language